Minėsime pasieniečio Jurgio Kybarto 94-ąsias žūties metines

Spalio 4-ąją sukanka 94 metai, kai tarnybos metu buvo nužudytas Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis Jurgis Kybartas. Lenkų pasieniečiai jį nušovė 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės linijos ties Bražuolės upeliu, ties Baltamiškio kaimu (dab. Elektrėnų savivaldybė).

Penktadienį, spalio 3 d., 10.00 val. Jurgio Kybarto atminimas bus pagerbtas Vievio kapinėse, kuriose palaidotas žuvęs pasienietis. 11.00 val. Baltamiškio kaime, Jurgio Kybarto žūties vietoje, vyks šiam įvykiui skirtas minėjimas.

Pasieniečio atminimą pagerbs Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Elektrėnų savivaldybės, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos, Neries regioninio parko vadovai, Pasieniečių klubo atstovai, kiti svečiai.

Į garbės sargybą prie paminklo stos VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai, nuaidės atminimo salvės.

Tokie minėjimai, pagerbiantys pasieniečio Jurgio Kybarto atminimą, organizuojami kiekvienais metais.

Apie Jurgį Kybartą

Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis Jurgis Kybartas gimė 1898 m. Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime.

Tarnybą Pasienio policijoje pradėjo 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare, o nuo 1929 m. saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro sargyboje.

Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu buvo pažymėta medinėmis gairėmis, kurias lenkų pasieniečiai neretai pastumdavo į Lietuvos pusę. Dėl tokių incidentų dažnai kildavo pasienio konfliktai, abi pusės apsikeisdavo diplomatinėmis notomis.

Nuolat buvo šaudoma iš lenkų pusės, grobiami Lietuvos pasienio policininkai, nesankcionuotai kertama siena, plito kontrabanda. 1927–1939 m. lenkų pasieniečiai nušovė 7, sužeidė 13 ir pagrobė 22 Lietuvos pasienio policininkus.

1931 m. spalio 4-ąją Jurgis Kybartas tikrino vietą, iš kurios išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtai lenkų pastatytą gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti iš Lenkijos pusės. Sunkiai sužeistas Jurgis Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos, tačiau netrukus mirė.

Po šio tragiško įvykio buvo sudaryta bendra abiejų šalių komisija įvykiui tirti. Lenkijos pusė bandė įrodyti, kad Jurgis Kybartas žuvo jos teritorijoje, nors faktai rodė ką kita. Dėl incidento Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Tautų Sąjungą.

Jurgis Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant sienos apsaugos pareigūnams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės atstovų.

1937 m. gegužės 16 d. Baltamiškio kaime, Jurgio Kybarto žūties vietoje, iš Pasienio policijos Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių suaukotų lėšų jam buvo pastatytas paminklas. Tai unikalus paminklas – iš visų tuo laikotarpiu pasienyje žuvusių Lietuvos pasieniečių toks atminimo ženklas buvo skirtas vieninteliam Jurgiui Kybartui.

Pernai Jurgio Kybarto vardas buvo suteiktas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardai.

Parengė VSAT Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Laurinaitytė, tel. 0 707 59310

VSAT archyvo nuotr.

Atnaujinimo data: 2025-10-02

Taip pat skaitykite:

Neįleistų neteisėtų migrantų statistika

Vietoj skrydžio į Graikiją – kelionė į Kauno areštinę

Geriausia pasienio sargyba tarnauja Pakrančių apsaugos pasienio rinktinėje (foto)

Minimos sovietų okupacijos pirmosios aukos pasieniečio A. Barausko 86-osios žūties metinės (foto)

Visai šalia Baltarusijos pasienio – 30 ryšulių su nelegaliomis cigaretėmis (foto)