2023-01-12

Laisvės gynėjų dieną minint

Rytoj, Sausio 13-ąją, savo įstaigų ir namų languose įžiebsime žvakeles. Atmintis gyva, nes liudija... Ką jums reiškia ši data dabar, praėjus daugiau kaip trim dešimtmečiams? Kai kam ji dar skamba Lietuvos radijo šaukiniu, Eglės Bučelytės balsu ar kvepia prie Parlamento liepsnojančio laužo dūmų prisigėrusiu paltu... O daugeliui jaunesnių, tuomet dar nė negimusių – tiktai eilutės vadovėlio puslapiuose. Apie įvykius Vilniuje jie žino tik iš istorijos pamokų, interneto, tėvų ir senelių pasakojimų. Kaip vyresnioji karta – apie pokarį, apie lietuvių kovas už laisvę okupuotoje mūsų žemėje. Tačiau tokie dalykai – nepamirštami.

Šį penktadienį oras sostinėje nė iš tolo nepriminė to, koks tvyrojo anuomet, prieš 32-erius metus. Tada buvo nepalyginamai žvarbiau. Bet stingdė ne vien šaltis. Raudonos dėmės baltame sniege. Kareiviškų batų sutryptame. Viskas turi savo kainą. Laisvė – irgi. Suvokėme tai kruvinąjį sekmadienį, Sausio 13-ąją, prie Televizijos bokšto... Dieną, kuri Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Kanapinskui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Koncevičiui, Vidui Maciulevičiui, Titui Masiuliui, Alvydui Matulkai, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui ir Vytautui Vaitkui buvo paskutinė.

Tautos jėga – vienybėje. Tokius žodžius galima perskaityti ant 1938 m. nukaldintos sidabrinės 10 litų monetos briaunos. Su pirmojo ir paskutiniojo tarpukario Lietuvos Prezidento Antano Smetonos (1874–1944) portretu. Mūsų jėga – vienybėje. Tai pasitvirtino prieš 32-erius metus. Nepamirškime to, kai grįžtame mintimis į 1991-ųjų sausį.