Europos Sąjungos išorinė siena – saugesnė VSAT įgyvendinus ES finansuojamą projektą (foto)
Penktadienį Druskininkuose vykusiame viešinimo renginyje buvo pristatytas VSAT vykdytas projektas „Sienos stebėjimo sistemų atnaujinimas“.
Renginyje dalyvavo ir kalbėjo vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, VSAT vado pavaduotojas Antanas Montvydas, Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotoja Sandra Remeikienė
Prieš dvejus metus, 2024-ųjų vasario 2 d., VSAT pasirašė finansavimo sutartį dėl projekto Nr. SVVP/2023/111 „Sienos stebėjimo sistemų atnaujinimas“, finansuojamo pagal Integruoto sienų valdymo fondo 2021–2027 m. programą. Projekto tikslas – atnaujinti sienos stebėjimo sistemas VSAT padaliniuose, veikiančiuose prie išorės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi, taip užtikrinant efektyvesnę sienos kontrolę, operatyvų reagavimą į incidentus ir aukštesnį saugumo lygį tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos mastu.
Projektas apėmė VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos bei VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų, Purvėnų ir Tribonių pasienio užkardų veikimo teritorijas.
Iki projekto įgyvendinimo šiose vietovėse veikusios sienos stebėjimo sistemos buvo įrengtos ar paskutinį kartą atnaujintos ne vėliau kaip 2017 metais, todėl buvo techniškai nusidėvėjusios, nebeatitiko šiuolaikinių reikalavimų, joms nebetaikytas garantinis aptarnavimas, o gedimai fiksuoti itin dažnai. Kameros veikė nestabiliai – vaizdas būdavo neryškus arba visai dingdavo, strigo fokusavimo ir valdymo funkcijos, dažnai trikdavo tiek termovizorinės, tiek dieninės kameros. Dėl pažeistų kabelių atskirose atkarpose būdavo prarandamas vaizdas ar detekcija, o požeminiai optiniai kabeliai neretai perduodavo klaidingus signalus. Papildomai situaciją komplikavo įrengtas fizinis barjeras, dėl kurio kai kuriose vietose susidarė „aklosios zonos“, ribojusios efektyvų sienos stebėjimą.
Įgyvendinus projektą, padėtis pasikeitė iš esmės. Atnaujintos sienos stebėjimo sistemos užtikrina nuolatinį, kokybišką ir patikimą vaizdo stebėjimą realiu laiku visame saugomame ruože. Įdiegti modernūs sprendimai leido panaikinti „akląsias zonas“, padidinti detekcijos tikslumą ir gerokai sumažinti klaidingų signalų skaičių. Nauja įranga veikia stabiliai, sumažėjo techninių gedimų, o sistemos valdymas tapo tikslesnis ir greitesnis. Taip pat buvo modernizuota infrastruktūra – įrengtos papildomos kameros, aukštesni stebėjimo stiebai, atnaujinti kabeliai, kas užtikrina nepertraukiamą sistemos veikimą.
Šis projektas svarbus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Lietuva saugo išorinę Europos Sąjungos sieną, todėl jos patikimumas yra tiesiogiai susijęs su visos ES saugumu. Modernizuotos sistemos leidžia ne tik efektyviau užkardyti neteisėtą sienos kirtimą ar kontrabandą, bet ir laiku identifikuoti sudėtingesnes, hibridinio pobūdžio grėsmes, tokias kaip organizuoti migracijos srautai ar koordinuoti provokaciniai veiksmai. Tai reiškia, kad valstybė tampa geriau pasirengusi reaguoti į šiuolaikinius saugumo iššūkius, kurie yra dinamiški ir dažnai sunkiai prognozuojami.
Ne mažiau svarbus ir operacinis aspektas – naujos sistemos suteikia pareigūnams galimybę dirbti vadovaujantis tikslia, realiu laiku gaunama informacija. Tai leidžia ne tik greičiau reaguoti į incidentus, bet ir priimti pagrįstus sprendimus, optimaliai paskirstyti pajėgas bei išvengti perteklinių veiksmų. Sumažėję klaidingi signalai reiškia mažesnį resursų švaistymą ir didesnį bendrą veiklos efektyvumą.
Projektas taip pat turi reikšmingą ekonominę naudą. Iki modernizavimo didelė dalis išteklių buvo skiriama senos, nepatikimos įrangos remontui ir priežiūrai, tačiau tokios investicijos buvo trumpalaikės ir neefektyvios. Įdiegus naujas sistemas, sumažėja eksploatacinės sąnaudos, užtikrinamas ilgesnis įrangos tarnavimo laikas, o technologiniai sprendimai atitinka dabartinius ir ateities poreikius.
Svarbus ir pareigūnų saugumo aspektas – modernios stebėjimo technologijos leidžia sumažinti būtinybę patruliuoti sudėtingose ar pavojingose vietovėse, ypač tamsiuoju paros metu ar esant sudėtingoms oro sąlygoms. Tai ne tik mažina riziką pareigūnams, bet ir leidžia efektyviau organizuoti jų darbą, orientuojantis į realias grėsmes.
Galiausiai, projektas prisideda prie Lietuvos, kaip patikimos Europos Sąjungos išorės sienos saugotojos, įvaizdžio stiprinimo. Efektyvi sienos apsauga yra svarbi ne tik saugumo, bet ir tarptautinio pasitikėjimo prasme – tai rodo valstybės gebėjimą atsakingai vykdyti savo įsipareigojimus ir naudoti ES paramą tikslingai bei efektyviai.
Projektui buvo skirta 14 405 004,24 Eur, iš kurių 10 803 753,18 Eur sudarė Europos Sąjungos lėšos, o 3 601 251,06 Eur – bendrojo finansavimo lėšos.
Įgyvendinto projekto rezultatai turi ilgalaikę reikšmę – sukurta moderni, patikima ir efektyvi sienos stebėjimo infrastruktūra, kuri gerokai sustiprina valstybės saugumą ir užtikrina aukštą ES išorės sienų apsaugos lygį.
Parengė VSAT Komunikacijos skyriaus viešųjų ryšių specialistas Gintautas Stalnionis, tel. 0 707 57327
Atnaujinimo data: 2026-05-08
Taip pat skaitykite:
Snaigės formos „plaustu“ iš Baltarusijos – per 2 tūkst. pakelių nelegalių cigarečių (foto)
Estijos vidaus reikalų ministras lankėsi Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje (FOTO)
Neįleistų neteisėtų migrantų statistika
Lietuvoje vyksta Frontex organizuojami jėgos panaudojimo mokymai (foto)