Bus minimos pasieniečio Jurgio Kybarto 95-osios žūties metinės
Sekmadienį, spalio 4-ąją, sukaks 95 metai, kai tarnybos metu buvo nužudytas Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis Jurgis Kybartas. 1931 m. spalio 4 d. lenkų pasieniečiai jį nušovė prie administracinės linijos ties Bražuolės upeliu, prie Baltamiškio kaimo (dab. Elektrėnų savivaldybė).
Penktadienį, spalio 2 d., 11.00 val. Jurgio Kybarto atminimas bus pagerbtas Vievio kapinėse, kuriose palaidotas žuvęs pasienietis, dedamos gėlės.
11.30 val. Elektrėnų krašto muziejuje (Lazdėnų k.) atidaroma Jurgiui Kybartui skirta stendinė paroda.
11.45 val. Baltamiškio kaime, Jurgio Kybarto žūties vietoje, vyks 95-osioms metinėms skirtas minėjimas. Į garbės sargybą prie paminklo stos VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai, nuaidės atminimo salvės, praskries pasieniečių sraigtasparnis, bus dedamos gėlės, sakomos kalbos, apdovanojami Jurgio Kybarto pasienio užkardos pasieniečiai.
Nužudyto pasieniečio atminimą pagerbs Valstybės sienos apsaugos tarnybos Štabo ir Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai ir darbuotojai, Elektrėnų savivaldybės, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos, Neries regioninio parko vadovai, Pasieniečių klubo, visuomenės atstovai, kiti svečiai.
Kitą dieną, spalio 3-iąją, šeštadienį, pagerbiant Jurgio Kybarto atminimą, organizuojamas pėsčiųjų žygis. Žygeiviai keliaus vaizdingomis Neries regioninio parko apylinkėmis, kur tarpukariu ėjo Lietuvos ir Lenkijos administracinė linija. Žygio dalyviai aplankys istorines vietas, nužudytam pasieniečiui skirtą atminimo paminklą. Po finišo žygeiviai bus vaišinami tradicine pasienietiška koše ir arbata. Startas – 9:00 val. Bražuolės stovyklavietėje. Startinio mokesčio nėra.
Renginius Jurgiui Kybartui atminti VSAT organizuoja kasmet.
Apie Jurgį Kybartą
Būsimasis Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis Jurgis Kybartas gimė 1898 m. Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime.
Tarnybą pradėjo 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare, o nuo 1929 m. saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro sargyboje.
Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu buvo pažymėta medinėmis gairėmis, kurias lenkų pasieniečiai neretai pastumdavo į Lietuvos pusę. Dėl tokių incidentų dažnai kildavo pasienio konfliktai, abi pusės apsikeisdavo diplomatinėmis notomis.
Nuolat buvo šaudoma iš lenkų pusės, grobiami Lietuvos pasienio policininkai, nesankcionuotai kertama siena, plito kontrabanda. 1927–1939 m. lenkų pasieniečiai nušovė 7, sužeidė 13 ir pagrobė 22 Lietuvos pasienio policininkus.
1931 m. spalio 4 d. Jurgis Kybartas tikrino vietą, iš kurios išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtai lenkų pastatytą gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti iš Lenkijos pusės. Sunkiai sužeistas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos, tačiau netrukus mirė.
Po šio tragiško įvykio buvo sudaryta bendra abiejų šalių komisija įvykiui tirti. Lenkijos pusė bandė įrodyti, kad Jurgis Kybartas žuvo jos teritorijoje, nors faktai rodė ką kita. Dėl incidento Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Tautų Sąjungą.
Jurgis Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant sienos apsaugos pareigūnams, šauliams ir gausiam visuomenės atstovų būriui.
1937 m. gegužės 16 d. Baltamiškio kaime, Jurgio Kybarto žūties vietoje, iš Pasienio policijos Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių suaukotų lėšų jam buvo pastatytas paminklas. Jis unikalus tuo, kad iš visų tuo laikotarpiu žuvusių Lietuvos pasieniečių toks atminimo ženklas buvo skirtas vieninteliam Jurgiui Kybartui.
2024 m. Jurgio Kybarto vardas buvo suteiktas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardai.
VSAT archyvo nuotr.