2024-10-01

Pasienio užkardoms – Jurgio Kybarto ir Kazimiero Skučo vardai

Antradienį, spalio 1-ąją, įsigaliojo VSAT vado įsakymas, kuriuo dvi pasienio užkardos, Lavoriškių (Vilniaus pasienio rinktinė) ir Viešvilės (Pagėgių pasienio rinktinė), pervardintos į Jurgio Kybarto ir Kazimiero Skučo pasienio užkardas.

Jurgis Kybartas (1898–1931) – tarpukariu prie Lietuvos–Lenkijos administracinės (iki 1929 m. – demarkacinės) linijos tarnyboje nužudytas Pasienio policijos Trakų baro V rajono 4-osios sargybos sargybinis. Lenkų pasieniečiai jį nušovė 1931 m. spalio 4 d. ties Bražuolės upeliu, prie Baltamiškio kaimo (dabar – Elektrėnų sav.).

J. Kybartas gimė Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime. Pasienio policijoje tarnauti pradėjo 1924 m. liepą Ukmergės bare. Nuo 1929 m. lapkričio tęsė tarnybą jau Trakų baro V rajono sargyboje, kur saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu.

1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė linijos žymėjimo gaires giliau į Lietuvos teritorijos pusę ir iškasė griovį. Lietuvos pasieniečiai tas gaires sunaikino ir griovį užkasė. Lenkai jas vis atstatydavo, o lietuviai – vėl panaikindavo. Spalio 4-osios rytą J. Kybartas tikrino vietą, iš kurios pats išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtai lenkų pastatytą gairę. Čia jį ir užklupo du mirtini šūviai.

J. Kybarto žūtis buvo rezonansinis nusikaltimas prieš Lietuvą. Po šio tragiško incidento sudaryta abiejų šalių bendra komisija įvykiui ištirti. Lenkijos pusė įrodinėjo, kad J. Kybartas nukautas jos teritorijoje, nors faktai rodė ką kita. Tuomet dėl sienos sargybinio žūties Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipėsi nota į Tautų Sąjungą.

Palaidotas J. Kybartas buvo Vievio kapinėse. Praėjus keleriems metams jo žūties vietoje Baltamiškio kaime iš pasienio policijos Trakų baro pareigūnų ir Vievio šaulių suaukotų lėšų buvo pastatytas paminklas.

VSAT saugo J. Kybarto atminimą ir kasmet organizuoja tam skirtą renginį.

Jurgis Kybartas.jpg 16-2.jpg Kazys Skučas.jpg

Kazys Skučas (1894–1941) – Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, generolas. Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, per Pirmąjį pasaulinį karą mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. 1918 m. grįžęs į Lietuvą organizavo Daugų ir Alytaus miliciją. 1919  m. sausį savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, buvo paskirtas Alytaus miesto ir apskrities komendantu. 1919–1920 m. dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su bolševikais ir lenkais. Sparčiai kilo kariškio karjeros laiptais: 1927–1934 m. – Antrosios karo apygardos (nuo 1931 Antrosios pėstininkų divizijos) viršininkas, 1934–1937 m. – ypatingųjų reikalų karininkas prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos karo atašė Maskvoje, 1938–1939 – Karo mokyklos viršininkas, 1939 m. kovą–1940 m. birželį – vidaus reikalų ministras.

1940-ųjų birželį drauge su Valstybės saugumo departamento direktoriumi A. Povilaičiu SSRS vyriausybės buvo apkaltintas organizavęs SSRS karinių bazių Lietuvoje karių grobimą ir šių bazių šnipinėjimą, šios vyriausybės reikalavimu birželio 13 d. iš pareigų atleistas. 1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjungos ultimatume Lietuvai reikalauta jį ir A. Povilaitį atiduoti į teismą. Birželio 15 d. prasidedant SSRS okupacijai Lietuvos Vyriausybė leido jiems trauktis į Vokietiją, bet sieną pereiti tik sulaukus atskiro nurodymo. Su A. Povilaičiu nuvyko į jo tėviškę Žygaičiuose (Tauragės apskr.) prie Vokietijos sienos, bet jos neperėjo. Lietuvos policininkų buvo suimtas. Kalintas Kaune. 1940 m. liepos 23 d. išvežtas į NKVD Lubiankos kalėjimą Maskvoje, tardytas. 1941 m. liepos 8 d. nuteistas mirties bausme, sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje.

Iki šiol Valstybės sienos apsaugos tarnyboje buvo dvi vardinės pasienio užkardos – Aleksandro Barausko ir Gintaro Žagunio (abi – Varėnos pasienio rinktinėje). A. Barauskas (1899–1940), Pasienio policijos Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininkas, – pirmoji sovietinės okupacijos auka, žuvo ankstų 1940 m. birželio 15 d. G. Žagunis (1957–1991), Krašto apsaugos departamento Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulinės tarnybos baro pamainos viršininkas, – pirmasis po Nepriklausomybės paskelbimo žuvęs Lietuvos pasienietis (1991 m. gegužės 19 d.).

VSAT Komunikacijos skyriaus inf.

Nuotraukos – VSAT archyvo, Pasieniečių muziejaus ir Visuotinės lietuvių enciklopedijos.